Yra daug kavos atsiradimo istorijų, tačiau dėl vienintelio dalyko mes galime būti tikri: kavos krūmas yra kilęs iš kalnuotojo Etiopijos pietvakarių regiono. Iš ten jis paplito po Arabijos pusiasalį maždaug prieš 1,500 metų.
Legenda pasakoja apie Kaldi, Abisinijos (dabartinė Etiopija) ožkų piemenį, kuris vieną dieną pastebėjo, kad jo ganomos ožkos žaidžia tarsi vaikai. Jis pamatė kaip jos nuo nežinomo krūmo ėda raudonas uogas. Kaldi irgi paragavo uogų ir greitai nenustygo vietoje kaip ir jo ožkos.
Vėliau, ten gyvenantys vienuoliai pradėjo virti pupeles esančias uogoje ir gerti kvapnų kavos gėrimą, kuris jiems padėdavo neužmigti ir ištverti ilgas meldimosi valandas. Ilgą laiką, kava vienuolių buvo laikoma stebuklingu gėrimu, o vėliau gydytojų, kaip vaistas nuo tam tikrų ligų.
Šėtono gėrimas palaimintas
Arabai suprato, kokį vertingą augalą jie turi ir uždraudė eksportuoti kavamedžio sėklas. Tačiau tai buvo tik laiko klausimas, kada piligrimai slapta išgabens šias uogas. Taigi, taip kava paplito po visą pasaulį.
Kavos pupelės buvo pradėtos skrudinti XIII a., o XV a. pasirodė pirmieji kavos namai Mekoje.
Kava Europoje pasirodė XVII a., tačiau nebuvo lengvai ir šiltai priimta. Ji buvo laikoma šėtono gėrimu iki tol, kol Romoje Popiežius neparagavo šio gėrimo ir nesušuko: „ Šis šėtono gėrimas yra toks skanus, kad būtų gaila palikti jį gerti tik netikintiems. Nugalėkime šėtoną palaimindami šį gėrimą“. Po to laiko krikščionys pradėjo gerti šį stimuliuojantį gėrimą.